Raudona, uždegiminė oda aplink burną gali reikšti perioralinį dermatitą (POD). Kadangi ši lėtinė uždegiminė odos liga pasireiškia srityje aplink burną, ji dar vadinama "burnos rože". Tai dažna dermatologinė liga, kuria pirmenybę gali turėti moterys. Mažos raudonos papulės, pūlinukai ar pūslelės dažnai labai vargina sergančiuosius.
Kokie yra perioralinio dermatito simptomai?
Kaip rodo pavadinimas perioralinis dermatitas, tai yra odos uždegimas aplink burną. Liga paprastai pasireiškia šiais simptomais:
- Pradinėje perioralinio dermatito stadijoje paprastai atsiranda nedideli spuogeliai ir tempimo jausmas aplink burną.
- Raudona ir uždegiminė oda: Pažeista oda aplink burną gali atrodyti raudona, sudirgusi ir uždegiminė. Tai gali būti nuo lengvo paraudimo iki intensyvaus uždegimo.
- Pūlinukai ir pūslelės: Aplink burną gali atsirasti nedidelių raudonų topolių arba pūslių. Jos gali atsirasti pavieniui arba grupėmis ir gali būti užpildytos skysčiu arba ne.
- Sausa ir pleiskanojanti oda: Oda gali būti sausa ir pleiskanoti. Tai paprastai lydi nemalonus tempimo ir pleiskanojimo jausmas.
- Deginimas: Pažeista oda gali niežėti arba sukelti deginimo pojūtį.
Būdingas perioralinio dermatito požymis - siaura duobutė aplink burną. Šioje srityje odos pokyčių nebūna.
Kaip stipriai niežti perioralinį dermatitą?
Perioralinį dermatitą gali lydėti niežulys. Odą gali niežėti nežymiai arba stipriai. Dėl niežulio gali kilti didelis noras draskyti ar trinti pažeistą odą. Tačiau draskymas ar trynimas gali pabloginti simptomus.
Ar perioralinis dermatitas gali pasireikšti ir akyse?
Kai kuriais atvejais uždegimas gali išplisti iš burnos ir nosies srities į aplinkinę odą, įskaitant akių vokus ir sritį aplink akis. Tai vadinama periorbitiniu arba periokuliniu dermatitu. Perioralinio dermatito aplink akis simptomai yra panašūs į tuos, kurie pasireiškia aplink burną ir nosį. Kai kurie sergantieji taip pat praneša apie deginimo ar svetimkūnio pojūtį akyse.
Kokia yra perioralinio dermatito priežastis?
Tiksli perioralinio dermatito aplink burną priežastis nėra iki galo žinoma. Manoma, kad šią būklę gali lemti keli veiksniai:
Kokie veiksniai gali sukelti perioralinį dermatitą?
Gydytojai iki šiol sugebėjo nustatyti tam tikrus veiksnius, kurie skatina perioralinį dermatitą. Tai:
- Sutrikęs odos barjeras
- Pernelyg dažnas kremų ir kosmetikos naudojimas
- intensyvus deginimasis saulėje
- vietinio poveikio steroidų naudojimas
- Hormoniniai veiksniai, pavyzdžiui, kontraceptinės tabletės
- Bakterinė infekcija arba grybelinė infekcija
- veido kaukių dėvėjimas
- Fluoro turintys produktai, pvz., dantų pasta
Kurios rizikos grupės dažniau serga perioraliniu dermatitu?
Perioralinis dermatitas dar vadinamas "stiuardesių liga", nes juo serga ypač gerai prižiūrėtos 20-40 metų moterys. Tačiau net ir tarp vaikų odos uždegimu dažniausiai serga mergaitės. Tačiau tai neatmeta galimybės, kad vis daugiau vyrų taip pat kenčia nuo perioralinio dermatito.
Kaip gydomas perioralinis dermatitas?
Perioraliniam dermatitui gydyti paprastai taikomi skirtingi metodai. Jis turėtų būti individualus, atsižvelgiant į simptomų sunkumą, galimus dirgiklius ir individualius poreikius. Tikslas - sumažinti uždegimą ir nuraminti odą.
Koks gydymas padeda sergant perioraliniu dermatitu?
Sergant perioraliniu dermatitu patariama laikytis "nulinės dietos". Nuo šešių iki dvylikos savaičių sergantieji turėtų vengti odos priežiūros priemonių. Šiuo laikotarpiu nereikėtų naudoti šiurkščių valymo putų ar losjonų, dirginančių drėkinamųjų kremų, kaukių ar makiažo priemonių. Vietoj to rekomenduojama švelniai valyti odą šiltu vandeniu. Vėliau oda toliau nevaloma. Nulinės terapijos metu taip pat negalima naudoti fluoridinių dantų pastų, kvepalų, audinių minkštiklio rankšluosčiams ir kremų, kurių sudėtyje yra kortikosteroidų.
Kokie vaistai padeda nuo perioralinio dermatito?
Sunkus perioralinis dermatitas turi būti gydomas medikamentais. Tam tinka šie išoriškai vartojami preparatai:
- Cinko tepalas: veiklioji medžiaga cinko oksidas dėl savo priešuždegiminių ir antiseptinių savybių padeda esant nuolatiniams bėrimams. Tepalas sudaro apsauginį odos sluoksnį. Todėl cinko tepalas perioraliniam dermatitui gydyti gali apsaugoti pažeistas vietas nuo tolesnio dirginimo.
- Natrio bituminosulfato gelis: Natrio bituminosulfato gelis gali absorbuoti riebalų perteklių arba sekreciją. Tai padeda sumažinti uždegimą ir niežulį.
- Pimekrolimuzo kremas: Veiklioji medžiaga priklauso kalcineurino inhibitoriams ir slopina imuninę sistemą. Pacientams, sergantiems perioraliniu dermatitu, jis gali susilpninti uždegimines odos reakcijas.
- Antibiotikai: Jei erizipelę sukelia bakterijos, jas galima sunaikinti antibiotikų tepalais arba tirpalais su tokiomis veikliosiomis medžiagomis kaip metronidazolas arba eritromicinas. Kai kurie antibiotikai taip pat turi priešuždegiminių savybių. Jie gali padėti sumažinti su perioraliniu dermatitu susijusį paraudimą, patinimą ir niežulį.
- Izotretinoinas: Esant sunkiai eritrichozei, gali būti vartojamas vaistas nuo aknės izotretinoinas. Veiklioji medžiaga reguliuoja odos riebalų gamybą.
Antibiotikai ir izotretinoinas turi būti vartojami tik atidžiai pasitarus su gydytoju. Nėščioms moterims izotretinoiną vartoti draudžiama.
Kaip gydomas perioralinio dermatito niežulys?
Odos braižymas ar trynimas gali laikinai sumažinti niežulį. Tačiau ilgainiui tai tik pablogina simptomus ir dar labiau sudirgina odą. Todėl draskymo reikėtų vengti. Gali padėti toliau nurodytos priemonės:
- [Raganų lazdynas](), dar vadinamas raganų lazdele, yra odos priežiūrai naudojamas augalas. Iš raganių lazdyno pagamintuose produktuose, be kita ko, yra taninų, pasižyminčių priešuždegiminėmis ir sutraukiančiomis savybėmis. Dėl jų oda susitraukia. Dėl to raganių lazdynas gali padėti sušvelninti uždegiminius simptomus ir sustiprinti odos barjerą sergant perioraliniu dermatitu.
- Šalti kompresai: Medvilninius kompresus su šaltu vandeniu galima uždėti ant pažeistų vietų. Tai palengvina niežulį tuo metu.
Koks yra perioralinio dermatito gijimo procesas?
Perioralinio dermatito gijimo procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Visų pirma, norint pasiekti pagerėjimą, būtina taikyti nulinį gydymą. Tačiau pirmiausia pasireiškia simptomų pablogėjimas, vadinamasis "atsitraukimo fenomenas". Tik maždaug po trijų savaičių susilaikymo nuo kosmetikos priemonių daugelis pacientų gali užfiksuoti pirmąjį pagerėjimą. Jei pacientams labai sunku laikytis nulinės terapijos, kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti medicininę odos priežiūrą. Jei terapijos laikomasi nuosekliai, perioralinis dermatitas užgyja be jokių problemų ir be randų. Kadangi erzipelis yra lėtinis arba lėtinis pasikartojantis, recidyvai gali pasikartoti. To iš dalies galima išvengti pritaikius veido priežiūrą.
Kuris kremas perioraliniam dermatitui gydyti?
Kad išvengtumėte tolesnių paūmėjimų, užgijus uždegimui ir toliau skirkite dėmesio odos priežiūrai. Pakartotinis perteklinis kosmetikos priemonių naudojimas gali sukelti erizipelos paūmėjimą. Odai vėl nurimus, galima pamažu vėl pradėti naudoti labai švelnų odos priežiūros kremą. Jis turėtų būti neutralaus pH ir be kvapiųjų medžiagų, alkoholio, konservantų. Sergantieji turėtų vengti kortizono preparatų ir komedogeninių ingredientų, tokių kaip silikonai, lanolinas ir kakavos sviestas. Jei recidyvai kartojasi reguliariai, gali būti patartina nuolat naudoti medicininę odos priežiūros priemonę. Tai reikėtų aptarti su gydančiu dermatologu.
Kaip gydomas vaikų perioralinis dermatitas?
Vaikams perioralinis dermatitas pasireiškia ant veido, dažnai ir ant nosies bei kitų sričių. Daugeliu atvejų priežastis yra produktų, kurių sudėtyje yra kortizono, naudojimas, ypač įkvepiant. Vaikai iš pradžių taip pat gydomi nuliniu gydymu. Tikslų gydymą reikėtų aptarti su pediatru arba dermatologu.
Kokios naminės priemonės padeda gydyti perioralinį dermatitą?
Kai kurios natūralios naminės priemonės gali padėti sušvelninti erizipelinės ligos simptomus.
- Ramunėlių arbata: ramunėlių arbata pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali padėti sumažinti paraudimą ir uždegimą. Norėdami tai padaryti, įtrinkite vatos tamponą atvėsinta ramunėlių arbata ir švelniai uždėkite jį ant pažeistos vietos.
- Juodoji arbata: Sergant perioraliniu dermatitu, juodoji arbata dėl joje esančių taninų gali sumažinti niežulį ir palaikyti gijimą. Tam atvėsintą arbatą naudokite kaip kompresą arba prausiklį.
- našlaitės: Augaluose yra tokių veikliųjų medžiagų kaip saponinai, flavonoidai ir salicilatai, kurie gali pasižymėti priešuždegiminėmis ir raminamosiomis savybėmis. Atvėsinta arbata dedama kaip kompresas ant pažeistų vietų kelioms minutėms ir po to nuplaunama.
- Avižiniai dribsniai: Avižiniai dribsniai turi priešuždegiminių ir raminamųjų savybių. Iš maltų avižinių dribsnių ir vandens paruošiama pasta. Maždaug po 20 min. ant pažeistų vietų avižų dribsniai vėl nuplaunami.
- Alavijo gelis: Alavijo gelis pasižymi priešuždegiminėmis ir vėsinančiomis savybėmis. Šviežias alavijo gelis tepamas ant pažeistų vietų. Maždaug po 20 minučių nesugertas gelis vėl nuplaunamas. Alavijo pinigų nereikėtų naudoti nulinėje fazėje.
Kokios priemonės gali padėti išgydyti perioralinį dermatitą?
Perioraliniu dermatitu sergantys pacientai gali imtis tam tikrų priemonių, kurios padeda išgydyti perioralinį dermatitą arba išvengti jo paūmėjimo.
- Deginimasis saulėje: Venkite ilgalaikių saulės vonių ir naudokite apsauginį kremą nuo saulės bei kepurę, kad apsisaugotumėte nuo UV spindulių.
- Mityba: Pacientai turėtų valgyti mažai pusfabrikačių ir daug natūralaus maisto. Daug pieno produktų stiprina žarnyno florą.
- Makiažas: Pacientai turėtų vengti naudoti makiažą. Jei makiažas naudojamas, nereikėtų naudoti makiažo pagrindo. Venkite vandeniui atsparių blakstienų tušo ir akių pieštuko priemonių.