Odą niežti ir ji parausta - tai gali būti kontaktinės alergijos požymiai. Mediciniškai vadinamas alerginiu kontaktiniu dermatitu arba alergine kontaktine egzema, odos pokyčiai atsiranda odai susidūrus su tam tikra medžiaga. Šis reiškinys pasireiškia ne tik žmonėms, bet gali pasireikšti ir gyvūnams, pavyzdžiui, šunims. Norint užtikrinti nukentėjusio asmens gerovę, labai svarbu nustatyti dirgiklius ir taikyti tinkamą gydymą.
Kokie yra kontaktinės alergijos ant odos simptomai?
Kontaktinis dermatitas visada pasireiškia odos pokyčiais, kurie dažnai atsiranda tik praėjus 48 valandoms po kontakto. Dėl įvairių priežasčių kontaktinės alergijos simptomai gali būti įvairūs. Sergantiesiems dažnai pasireiškia:
- odos paraudimas ir patinimas
- raudonuojančios pūslelės
- susiformavusios pūslelės
- Odos susidarymas arba pleiskanojimas
- niežulys
- Deginimas
Kaip stipriai niežti, kai yra kontaktinė alergija?
Kontaktinę alergiją visada lydi [niežulys](). Jo intensyvumas gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, įskaitant asmens jautrumą alergenui, alerginės reakcijos stiprumą ir paveiktą kūno sritį. Dažnai niežulys būna stiprus ir gali labai varginti. Kyla didelis noras draskytis, kad trumpam palengvėtų. Tai savo ruožtu sukelia odos sudirginimą, atsinaujinantį niežėjimą ir tolesnes komplikacijas, pavyzdžiui, infekcijas. Taip pat niežtinčias vietas galima masažuoti lengvu spaudimu. Toks prisilietimas padeda išvengti odos būklės pablogėjimo.
Kurioms kūno dalims pasireiškia kontaktinė alergija?
Kontaktinė alergija gali pasireikšti skirtingose kūno dalyse, priklausomai nuo to, su kokiu alergenu liečiasi oda. Kontaktinė egzema dažnai pasireiškia šiose vietose:
- Veidas
- Rankos
- Rankos ir kojos
- Kaklas ir iškirptė
- lytinių organų srityje:
- Pėdos
Kokia yra kontaktinės alergijos priežastis?
Kontaktinės alergijos priežastis - pernelyg didelė imuninės sistemos reakcija į medžiagą. Kai oda susiduria su šia medžiaga, organizmo T ląstelės reaguoja. Įtariama, kad ši perdėta organizmo reakcija yra nulemta genetiškai.
Kaip atsiranda kontaktinė alergija?
Kontaktinė alergija pasireiškia ne iš karto po kontakto. Išsivystymo procesas apima kelis etapus. Pirmojo kontakto su alergizuojančia medžiaga metu imuninė sistema atpažįsta ją kaip svetimą ir suformuoja specifinius gynybos mechanizmus, vadinamuosius antikūnus. Šio kontakto metu dar nepastebima jokių odos pokyčių. Pakartotinai susidūrus su alergenu, jau susiformavę antikūnai prisijungia prie specialių odos ląstelių, vadinamųjų putliųjų ląstelių. Dėl to išsiskiria uždegimą skatinančios medžiagos, pavyzdžiui, histaminas. Jos sukelia vietinę uždegiminę reakciją odoje, dėl kurios pasireiškia tipiški kontaktinės alergijos simptomai. Dėl šio daugkartinio kontakto kontaktinė egzema paprastai išsivysto tik suaugus.
Kas sukelia kontaktinę alergiją?
Kontaktinę alergiją gali sukelti įvairios medžiagos. Toliau išvardyti kai kurie dažniausiai pasitaikantys alergenai, galintys sukelti kontaktinę alergiją:
- Metalai: nikelis, chromas, kobaltas ir kiti metalai, esantys papuošaluose, diržų sagtyse, laikrodžiuose, metalinėse tvirtinimo detalėse ar metaliniuose įrankiuose.
- Kosmetika: Kosmetika: odos priežiūros produktų sudedamosios dalys, tokios kaip konservantai (pvz., parabenai), kvapiosios medžiagos, dažikliai ar asmens higienos priemonės, pvz., šampūnai, muilai ar dezodorantai.
- Vaistai: Tam tikri išoriškai vartojami vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai.
- Kvapiosios medžiagos: kosmetikos ar valymo priemonių kvapiosios medžiagos, eteriniai aliejai ar tam tikri augalų ekstraktai.
- Lateksas: alergija lateksui dėl sąlyčio su latekso pirštinėmis, latekso gaminiais ar medicininiais tvarsčiais.
- Cheminės medžiagos: įvairios cheminės medžiagos, esančios buitiniuose produktuose, valymo priemonėse, dažuose,
- tirpiklių, pesticidų ar pramoninių medžiagų.
- Augalai: Tam tikrų rūšių augalai gali sukelti alergines reakcijas, pavyzdžiui, gebenė.
- Maistas: kai kuriais atvejais tam tikri maisto produktai, patekę ant odos, gali sukelti alergines reakcijas.
Kaip gydytojas nustato kontaktinę alergiją?
ikas gydytojas gali naudoti įvairius metodus, kad nustatytų kontaktinės alergijos priežastį. Pagrindas - išsami anamnezė, kurios metu surenkama ligos istorija. Tai apima galimų dirgiklių ir kontaktų su tam tikromis medžiagomis tyrimą. Tai gali būti ir medžiagos, kurios anksčiau buvo toleruojamos be jokių problemų. Diagnozei nustatyti taikomi įvairūs metodai:
- Pleistro testas: Pleistro testas yra dažnai naudojamas metodas kontaktinėms alergijoms diagnozuoti. Nedideli kiekiai praskiestų alergenų tirpalų tepami ant odos ir užklijuojami specialiais pleistrais. Po 48 valandų įvertinama, ar atsirado kokių nors odos pokyčių.
- Epikutaninis testas: Panašiai kaip ir pleistro testo atveju, atliekant epikutaninį testą ant odos tepami alergenų tirpalai. Tačiau, kitaip nei atliekant pleistro testą, naudojamos specialios tyrimų kameros, kuriose vienu metu galima ištirti daugiau medžiagų.
- Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimais, pavyzdžiui, IgE kraujo tyrimu, nustatomas specifinių antikūnų (IgE antikūnų) tam tikriems alergenams buvimas kraujyje. Tačiau šie tyrimai yra mažiau jautrūs nei odos testai ir paprastai naudojami kartu su kitais diagnostikos metodais.
Kaip gydoma kontaktinė alergija?
Svarbiausias gydymo etapas - vengti kontaktinės alergijos sukėlėjo. Nustačius alergizuojančią medžiagą, reikia vengti visų produktų, kurių sudėtyje yra tos medžiagos. Pats gydymas skirtas simptomams šalinti ir gydymo procesui palaikyti.
- Alergenų vengimas: svarbiausia priemonė - vengti kontakto su alergiją sukeliančiu alergenu. Tai gali reikšti, kad reikia apskritai vengti tos medžiagos. Naudojant apsaugines pirštines ar tinkamus drabužius taip pat galima išvengti kontakto.
- Išorinis gydymas: Vietinio poveikio kremų, losjonų ar tepalų su priešuždegiminėmis medžiagomis naudojimas.
- Sisteminis gydymas: esant sunkiems simptomams, odą gali nuraminti priešuždegiminių vaistų vartojimas.
- Dirgiklių vengimas: Odai neturi būti daromas stresas dėl kitų dirgiklių. Kvapiosios medžiagos arba alkoholis kaip konservantai. Gali atitolinti gijimą.
- Alergijos imunoterapija: Kai kuriais atvejais gali būti svarstoma galimybė taikyti alergijos imunoterapiją (hiposensibilizaciją). Šio metodo tikslas - sumažinti organizmo imuninės sistemos jautrumą alergizuojančiai medžiagai. Šis gydymas paprastai taikomas sunkiais arba lėtiniais atvejais ir reikalauja alergologo stebėjimo.
Kokie vaistai padeda nuo kontaktinės alergijos?
Gydant kontaktinę alergiją, simptomams palengvinti gali būti naudojami įvairūs vaistai. Konkretus gydymas yra labai individualus, priklausomai nuo ligos sunkumo ir asmeninių kančių. Svarbūs vaistai nuo kontaktinės alergijos yra šie:
- Antihistamininiai vaistai: Antihistamininiai vaistai dažnai vartojami kontaktinės alergijos niežuliui, paraudimui ir patinimui mažinti. Jie blokuoja histamino, kuris išsiskiria alerginės reakcijos metu, veikimą. Antihistamininiai vaistai gali būti tabletės, kapsulės arba vietinio poveikio kremai.
- Kortikosteroidai: Tepalų, kremų ar losjonų pavidalo kortikosteroidai naudojami uždegimui, paraudimui ir niežuliui mažinti kontaktinės alergijos atveju. Jie pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir gali padėti greitai palengvinti simptomus.
Vaistai nuo uždegimo: Kartais vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas arba naproksenas. Juos galima vartoti per burną ir jie padeda sumažinti kontaktinės alergijos sukeltą uždegimą ir skausmą.
- Kalcineurino inhibitoriai: Šie vaistai mažina odos imuninės sistemos aktyvumą. Tai slopina uždegimą ir gerokai sumažina diskomfortą.
Šie vaistai nuo kontaktinės alergijos gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Todėl juos reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju. Gydytojas arba dermatologas gali paskirti tinkamą vaistą, atsižvelgdamas į simptomų sunkumą, pažeistą kūno vietą ir kitus individualius veiksnius.
Kas padeda greitai įveikti kontaktinę alergiją ant veido?
Kontaktinė alergija veidui yra viena blogiausių formų, nes simptomų negalima paslėpti drabužiais. Priežastis paprastai būna alergenai, esantys kosmetikos priemonėse - valymo, priežiūros ar makiažo. Uždegimo apimtų vietų negalima dengti makiažu, kad nebūtų vilkinamas gijimo procesas. Valymui nereikėtų naudoti muilo, o lengvus veido tonikus arba namines priemones, kurių sudėtyje yra taninų. Vėlesnei priežiūrai naudojami švelnūs kremai jautriai odai.
Ką daryti, jei esu alergiškas plovikliams?
Kontaktinė alergija plovikliams dažnai pasireiškia produktams, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų arba kvepalų. Veikliosios skalbimo medžiagos, vadinamosios paviršinio aktyvumo medžiagos, laikomos nekenksmingomis alergiškiems žmonėms. Naudojant hipoalerginius skalbiklius jautriai odai, galima sumažinti odos dirginimą. Papildomos priemonės yra šios:
- Tinkamas dozavimas sumažins skalbimo priemonių likučių kiekį.
- Jei skalbimo mašinoje yra papildomo skalavimo programa, ją galima naudoti. Taip bus pašalinti visi likę skalbimo priemonės likučiai.
- Gali padėti alternatyvių ploviklių, pavyzdžiui, muilo riešutų ar gebenės, naudojimas. Šių natūralių produktų į skalbimo ciklą dedama mažame maišelyje.
- Tiesiogiai kontaktuojant su plovikliu, pirštinės padeda išvengti kontaktinės alergijos ant rankų.
Kas padeda išvengti kontaktinės alergijos niežulio?
Siekiant išvengti tolesnio odos dirginimo, ypač svarbu gydyti niežulį. Pasiteisinusi priemonė yra [raganių lazdynas]() ekstrakto arba vandeninės ištraukos pavidalu. Šis augalas dar vadinamas raganiniu lazdynu ir pasižymi priešuždegiminėmis ir sutraukiančiomis savybėmis. Veikliosios medžiagos sutraukia odą ir kraujagysles. Tai mažina niežulį ir kartu palaiko gijimą.
Kokios naminės priemonės padeda nuo kontaktinės alergijos?
Jei turite kontaktinę alergiją, kai kurios naminės priemonės gali padėti sušvelninti simptomus. Šios priemonės yra šios:
- Vėsinantys kompresai: Šaltų, drėgnų kompresų dėjimas ant pažeistos odos gali laikinai sumažinti niežulį ir uždegimą. Audinys neturėtų būti per šaltas, kad dar labiau nedirgintų odos.
- Avižinių dribsnių vonia: Avižiniuose dribsniuose yra medžiagų, kurios gali turėti raminamąjį poveikį odai. Todėl pacientai maudosi šiltoje vonioje su puodeliu avižinių dribsnių apie 15 minučių. Jas geriausia pakabinti arba įdėti į nedidelį maišelį vandenyje.
- Alavijas: alavijo gelio tepimas ant pažeistos odos gali turėti raminamąjį ir priešuždegiminį poveikį. Reikėtų naudoti tik gryną alavijo gelį, kad būtų išvengta dirginančių medžiagų.
- Natūralūs aliejai: Kai kurie natūralūs aliejai, pavyzdžiui, kokosų, migdolų ar simondsijų aliejus, gali turėti drėkinamąjį poveikį ir nuraminti odą. Švelniai įmasažuokite aliejų į pažeistą odą.
- Ramunėlių arbata: Ramunėlių arbata turi priešuždegiminių ir raminamųjų savybių. Stipriai užplikyta ramunėlių arbata, jai atvėsus, naudojama kaip kompresas. Šaldomąjį poveikį galima pasiekti tuo pačiu metu ją trumpai palaikius šaldytuve.
Šios naminės priemonės gali netikti kiekvienam žmogui ar kiekvieno tipo kontaktinei alergijai. Augaluose yra veikliųjų medžiagų, kurios taip pat gali sukelti alergiją. Jei simptomai nepraeina, stiprėja ar plinta, reikėtų kreiptis į gydytoją arba dermatologą.
Ar mano šuo gali susirgti kontaktinę alergiją?
Šunims taip pat gali pasireikšti kontaktinė alergija. Tokiu atveju šuniui išsivysto alerginė reakcija į tam tikrą medžiagą ar medžiagą, su kuria jis liečiasi. Šią reakciją gali sukelti tam tikri augalai, chemikalai, valymo priemonės, medžiagos ar kitos besiliečiančios medžiagos. Šunų kontaktinės alergijos simptomai gali būti odos bėrimas, paraudimas, niežulys, patinimas ar plaukų slinkimas paveiktose vietose. Šunų kontaktinės alergijos pavyzdžiai - odos reakcija į išoriškai vartojamus vaistus nuo erkių arba prisilietimą prie gebenės. Veterinarijos gydytojas gali nustatyti tikslią diagnozę ir pradėti tinkamą gydymą. Be to, šunų gijimą taip pat galima paremti naminėmis priemonėmis.